Kai neturi plano B | Algirdas Ramaška

Kartais būna pokalbių, kurie ne tik palieka mintis, bet ir labai aiškiai primena, kodėl darai tai, ką darai. O šis „Auginančių pokalbių“ epizodas – būtent toks. Tai pokalbis su Algirdu Ramaška, kurio gyvenimas nuo pat pradžių buvo glaudžiai susijęs su kinu, augusiu kartu su juo nuo vaikystės legendiniame „Lietuvos" kino teatre. Kinas jam tapo ne tik darbu ar aplinka, bet ir gyvenimo mokykla, formavusia vertybes, jautrumą ir požiūrį į žmones.

Algirdas atvirai dalijasi, kad kinas jam visada buvo daugiau nei pramoga – tai patirtis, kuri ugdo, formuoja ir daro žmones geresniais. Tokia patirtis, kuri sukuria jausmą, būdingą laimingam žmogui – pilnatvės, emocijos ir prasmės pojūtį. Būtent todėl jo vidinė misija labai aiški – kurti žmonėms patirtis, kurios prisideda prie geresnio, jautresnio ir prasmingesnio gyvenimo.

Kalbėjome ir apie kelią į lyderystę, kuris nebuvo tiesus ar iš anksto suplanuotas. Nuo vaikystės jis turėjo stiprų norą burti žmones ir kurti „kažką tokio“, kas nustebintų ir praturtintų kitus. Net būdamas antrokas, jis jau kėlė klausimus apie tai, kaip viskas turėtų veikti, ir natūraliai ėmėsi iniciatyvos, na pavyzdžiui, mokyti mokytoją kaip reikia vesti pamoką. Pripažinkite, stipru. Lyderystė jam visada buvo ne apie titulą, o apie kūrybą, patirčių kūrimą ir žmonių subūrimą bendram tikslui.

O kur sunkumai CEO kelyje? Nors kūrybos pradžia visada įkvepia, bet administracinė, kasdienė verslo dalis yra sunkesnė ir net emociškai varginanti. Tokiais momentais ypatingai išryškėja komandos svarba – žmonės, kurie papildo, subalansuoja ir padeda judėti pirmyn ten, kur vienam būtų per sunku. Tai supratimas, kad augimas vyksta per bendrystę, o ne vien individualias pastangas.

Labai asmeniškai Algirdas kalba apie jautrumą, santykius su žmonėmis ir atsakomybę, kuri kartais slegia, bet kartu ir augina. Apie tai, kaip svarbu mokėti paleisti, priimti, kartais tiesiog išbūti. Ir apie labai paprastą, bet stiprią tiesą – kad laimė dažniausiai ateina ne iš kaupimo, o iš dalijimosi.

Tai pokalbis apie kiną, kuris tampa gyvenimo metafora, apie lyderystę, kuri gimsta iš kūrybos, ir apie žmogų, kuris tiki, kad jo darbas turi prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Ir galutinis klausimas, kuris lieka kabėti ore – ar tai, ką darome, iš tiesų kuria vertę kitiems?

--------------------- 

Auginantys pokalbiai – JAU 5 sezonas! O kas, jei organizacijos auga tik tiek, kiek išdrįsta augti jų vadovai? „Mano požiūriu, augimo nėra ten, kur tik puikiai sustyguotos strategijos ar fantastiškos idėjos. Jis vyksta ten, kur vadovas turi drąsos keistis, auginti save ir kasdien tapti bent šiek tiek nauju nei buvo vakar. Auginantys pokalbiai su CEO – tai atviri pašnekesiai su vadovais apie tai, kas slypi už rezultatų lentelių ir pareigų pavadinimų. Tai erdvė, kur vadovas visų pirma žmogus: kartais pasimetęs ir pažeidžiamas, kartais drąsus ir įsikvėpęs, bet visada ieškantis augimo galimybių sau, savo komandai, organizacijai, bendruomenei. Kalbėsime apie drąsą augti ir keistis, apie atradimus, kurie gimsta už komforto ribų, ir apie tai, kaip vadovo kelionė tampa įkvėpimu jo organizacijai ar net platesnei bendruomenei. Aš pati esu vadovė, ir man nuolat kyla klausimas – kiek šioje rolėje galiu būti iš tiesų autentiška? Todėl šis podkastas man yra būdas kurti erdvę tikriems pokalbiams. Galbūt jie įkvėps ir mus kiekvieną žengti žingsnį pokyčio link, augti, auginti, o kartais tiesiog išdrįsti būti savimi. 

Ir dar viena svarbi žinutė: mane visada lydėjo noras dalintis, kurio paskatinta, parašiau knygą „Personalo vadovo kelias. Su lengvumu.“ Ši knyga visų pirma yra tam, kad priminčiau – Tau pavyks! Ir apie tai kalbu ne tik aš, bet dar 9 nuostabūs personalo valdymo profesionalai, kuriems jau pavyko. 10 įkvepiančių istorijų, kuriose daugybė išminties, vertingų patarimų ir netgi receptų, kaip sutrumpinti ėjimus siekiant įtvirtinti savo poziciją organizacijoje, ieškant ryšio su vadovais ir darbuotojais. Kviečiu „Auginančius pokalbius su CEO“ žiūrėti bei klausyti Youtube ir Spotify platformose kas antrą trečiadienį nuo ankstyvo ryto. HR Hint Online naujienlaiškių prenumeratoriams pokalbiai bus prieinami anksčiau – nuo sekmadienio. 

Su lengvumu, Giedrė

Transcript

SPEAKER_00 0:00

Vienas iš tokių elementų, kas man tiesiog sukritą gyvenime, aš neturėjau opcijos įiti. Ir aš labai pavidėdavo kitiems, man būdavo tokia tapą, kur nu tikrai nori viską mesti ir eit laukai, galvo va kaip faina žmonėms, kurie gali parašyti paraikimą ir išeiti. Beproto labiausiai kąvertin, tai kai aina iš komando žmonės, sako, mes palaikim va šitų keliu. Siūlo, kad žmogus nori, galvalo va čia yra teintas, dar reikia puoselėti palaikyti ir jeigu suklys palaikyti irgendį mano stiprybė, gebėjimas surasti resursus, gebėjimą nukvėpti ir užkurti. Bet to pačiu yra prakeiksmas, nes tik tai už kurį kažkokį procesą. Balienelės kažkok kitas praskyda ir tai jau pasakį ir čia jau naujai idėje dabar darysim tai, ir tada paliekia tuos, kurios ką tiek užkūrį į daryti. Tu turi praeiti sunkius dalykus, nes per juos to augi labiausiai. Per juos tik tai išmokyti niekui neištai laimėdamas. Tai labai blogai žinė šiam laikams kai visi pozityvumo ir gerų emojų ir taip neyksta.

SPEAKER_02 1:32

Sveiki, račiuose pakalbiose suyau. TUA kalino organizacijų vadovus ir maniausia tai, kai vadovo kedėje ričiasi kaip žmonėje patyuk žmonės, kurie patė įvairiausius jausmus, susiduriu su iršiais ir kartais valybos įrankiai kažkokia metodikos ir sprendimai. Ngelbė nuo nepatogų situacijų, nemolonių jausmų ir tų gyvenimo etapų, kur atrodo, nevyksta viskas taip, kaip norėtum. Tai aš tuos pokalbius vertinu dėl to, kad man be galo gera su vadovus parrefektuoti apie tai kažką pačiai savo į kasdienybė pasimti ir kažkaip kiliusi, kad ir jų šia pokalbį būna auginantis ir įkvėpantis, būtinai tiesiog žmonėms tokėsiu, kokis būnasi. Ir aš šiandien kalbinu Algirdą ramašką. Kiną pavasario sinėjau vadovą, tai labas Algirdai, dviekai labai atskiriu savo brangaus laiko ir pasikalbėsi. Ir aš kiekvieną pokalbį pradedu nuo temų ne vadovavimą. Tai į tave žiūrėtama ir galvoju, kad tiek, kurie klausė žiūri, net leistu mani, aš nepaklausu tai es apie kiną. Tai kas tavo gyvenime yra kinas? Aš suprantu, kad tai yra didelė dalis gyvenimo, bet jeigu tau reikėtų žodinti ir pasidalinti, kokia jo vieta, ką jis tau duoda, tai kaip to apibūdintum.

SPEAKER_00 3:19

Labai geras, klausimas yra gerą būtinę manu bendrauti ir dalintis. Kinas čia yra labai toks įdomus ir daug minčių susijelia galvoje. Kinas mano gyvenime yra labai jo yra labai daug. Jo yra labai daug, bet to pačiu paradoks aš nesu sine filas, išpratėjęs dėl kino peržūrės visos klasikos filmus ir matės visus filmas daugelis taip pat. Tai tikrai jau matė šita, tai ir kažką bando kalbė. Bet kinas man yra svarbus. Tuo turbūt, kad aš praktiškai gimiau ir aukau legendinę Lietuvos skinoatrėje, mano mama dirbo to metu. Vėliau susiklostė gyvenimas, kad norėdama padėti mamai išsaugoti tą kino teatrą prisijungiau, pradėjau dirbti ir visas mano gyvenimas taip sukasi ir karjerą turbūt, jeigu ją taip galima pavadinti, sukasi apie Kina. Ir nutiko daug labai nastavių dalyko. A pajautau ir žinau, kad žiūrėdamas tokį kiną, kaip mes rodome žmonėms, pavasario organizacijos ryškės kontekste, tai jis yra tiek ūkantis ir tiek tave kaip žmoguojantis, kad aš tikiu, kad aš iš tų filmų iš žiūrėjimo tokino, išmokau tapau geresnis daugiau negu tai, ką man davė formalus mokymas, ką išmokau mokyklą universitete ir paskui dartalį universitete. Tai turbūt tas skinas, kuris mūsų daro geresnė žmonėmis ir laimingesnė žmonėmis. Ir dar yra toks nustaubus dalykas, kad jis suteikia tau tokį pojūtį, kurie jaučia laimingą žmogus patiriantis kažkokį tai laimės akimirką pliuksnį, nes tada tu nori dalintis. Ir tai yra filmai, kuris sakau, tai turi pažirėti šitą filmą, tai turi pažūrėti šitą filmą. Ir nuširčiai tikiu, kad tai, ką mes darome, daro žmonės geresniais, laimingesnis. Ir tai nebitai to patė akimirka, nes gali filmai būti labai jautus, gali būti ir skaudus. Bet tai, kuo tampa žmonės pamatė tą filmą ar vieną ar kitą filmą, kokie jie tampa, tai tikrai tampa geresnį. Ir tai atlėpia mano turbūt vieną didžiausių gyvenimo misijų, aš noriu kažką tai daryti, gero, kas prisidėtų ir padaryti šitą vietą, kurioje mes gyvename geresnė, ir kad mes būtum geresnė vieni kitiems ir būtų smagu. Ir tuo pačiu Kinas jis turi tokią dovaną, kad filmai, kurios mesome, apina labai platų spektrą temų. Tai gali būti pačios įvairiausios gyvenimo padeiktuotos ir gyvenimo scarijų parašytos dalykai. Ir tai man suteikia dovaną, kad aš galiu susipažinti su tos srities specialistais ir man tai atvirė labai labai labai daug galimybių bendrauti su įvairiais žmonėmis, įdomi žmonėmis, profesionalais, išmanančiai savo sritį, nes dažnai bandom paplęsti tas temas. Bet tuo pačiu tai yra atlipia mano vidinę esminę misiją, tai yra kurti žmonėms patirtis ir per tuos filmus juos papildant kažkom tai daugiau, tu sukuri kažkokį tai patirį žmonių. Ir aš vis laikau, kad ir manomis ir mūsų turbūt organizacijos tokia esybė, kad mes skupiam patirtį žmonėms, apie kurias jie neįsivaizdavo egzistuojant ir kad mes galim jos nustabinti ir jam patirti, leis patirti tą lauvą momentą kažkokį, tai nepagalvo, nežinau faina. Kaskas tai gilus, kažkas tai domaus. Tai tikino daug gyvenimo.

SPEAKER_02 8:10

Jo, ir aš kažkaip labai noriu dar sugrįžti tą pražą, kaip tu saky, kad tu buvai dar vaikas ir tas garsusis kino teatras, tai Lietuva buvo tai kurie siek išsaugoti. Ir dabar tu labai gražiai papasakai, ką tau reiškia kinas ir ką tu atveždamas skirtingus filmus, kuriu žmonėm ir ką su tuo mantai padaryti, bet čia jau yra suaugusio Algirdo išmintis, kuris šimtančių tūkstančius greičiausiai tų pažiūrės, reflektavės, ir tai yra susiformavęs susiformavusi tam tikrą poziciją, bet kaip tu augi, kaip atrodytas aš užaugusų filmų, ką tai reiškia, nes tarkim, dabar, kai aš galvoju apie kino pavasario filmus, aš irgi beje su Fajno šito festivalio. Tai ten tikrai kai kurie filmai ne vaikams, net saugusiams, yra labai stipriai sukrečiantys ir tokie ašų vėsėvą žalia sieną, manatrodo mės. Tai man ten tiesiog ir dėl savės blogisų ir dėl jos buvo visų. Kai kaip jaučiasi ir panašyti tai aš noriu atgrįžti tą vaikystą, kaip tai atrodė, kad tu su filmo augi. Ar tokių filmų dar nebuvo, ar jie buvo, ar tau buvo palankė plinka tavo, kuri padėdavo interpretu suprasti ir suvokti, dėl ko, dėl ko tas filmas reikšmingas gali būti.

SPEAKER_00 9:56

Na, gal tai nužiūrėjau vaikys. A tikrai nepradėjau žiūrėti tokių filmų vaikysį, žūrėdavo visus filmus. Kia tuometu buvo populiarus visokio veiksmo ir blogbasterį, ir karata, ir Jake Chaner ir šventeriai ir panašiai. Tai tikrai tikrai buvo tiesiog kino pažinimas kaip pramogos. Ir aš iki šiol nematau niekoios problemos ir niekada kažkaip nesinori man daryti tos kažkokios konfrontacijos tarp pramoginio kino ir tokio ugdančio ir nepriklausomo kurie kino. Tai manau, kad jie žmonės yra visi skirtingi ir tikiu, kad visiem patinka ir man pačiam patinka, kad tai pažiūrėti ir vienokį kino ir kitokį, tai nėra tik tai tokia ar tik tai kitokį. Tai taiga ir turbūt kaip ir daugelis, turbūt ta skonia lavinė ir patruputį įsileidė, kažką pamatai, kažkas taiha, o čia jau įdomu, įsitoliau, įsitoliau ir tas laiptelis palaiptelį. Ir manau, kad kino pavasario 100-ksantinė auditorija, kuri dabar ateina į festivalį, tai irgi užaugo labai palaipsniu, kas labai įdomu, kad žmonės atsiveda kitus žmonės užrankos. Ir tiesiog žmonės nori pasidalinti, kažką tai gero patyrę, nori pasidalinti. Tai tas irgi turbūt vienas filmas, kitas filmas, kuris ten paveikia sukretia ir aš kažkaip jau nebijau manat, gal mes tai labai jau tai žiūrim ir kaip čia dabar jauimui, dėl to va labai tikiuk, kad to santykio tarp jauno žmogaus ir virresnės kartuos, kad nėra kažkokios komunikacijos, sakai, tam jaunimai niekas nebeįdomų, jie nieką nesižiūri, jiems nesidaminti telefoną ir panaš. Manau, yra čia didelė problema, kad mes kaip saugim, bandom per daug jos apsaugoti, bandom jam išvalyti, viską, išpilkin ir kad apsimetam, kad jie to nežino nemato, jie apsimetė, kad to nežiūri ir tada, kai mes apsimetim ir nelabai varpią kalbėti. Bet švis laiką ir skatinu ir mokytų ypatingai, ypatingai nedrasi dėl turbūt spaudimo iš tevų renkasi sudėtingesnį turin arba labai jaučiai žiūri šik sumas kažkaip labai sujautriam ypač paskutiniu metu, labai visi jautus pasidarė. Tai tas kažkaip tai mane keista turkūt. Gera frazė yra, kad Dievas parvarga matyt kokia mes jautrus ir silpnė. Tai turbūt kaip tik tos dras reikia, kaip tik reikia duoti. Aš pas irgi labai jaunas pasižiūrėjau, nežinau Varsro friero šokio tamsoje, kuris labai stipriai sukrėtė, bet aš mačiau dar padėdavo kinoetariai įdinėti, išlidinėti, dirbo apsaugos tokiu kaip darbuotojų padėjimo biletėlius plėšit, išleisti leis. Ir man toks buvo momentas, kaip čia taip žmonės, viską, kai prasidė, atsistojė žmonės išeina. O čia vaikėsi filmas ir visi sėdė. Ir visi sėdi ir neina, ką čia pamatė, man irgi reikia pasižėti? Ir tada pasigi sėdė, nes negalida atsistoti, turkut, reikia pūti ir. Ir man atrodo, kad ypač jauniems žmonėm reikia tokio ašties. Ir aš nežinau, gal aš blogai darau, bet aš savo 12 mečių rodo filmus, kurie yra skirti nuo 16 metų. Ir gal mane kažkas čia yra sukritikuotų ir paveik, bet mes darom kartu, mes apie tai labai daug kalbame ir labai daug diskutuojam ir. Ir aš kažkaip tikiu, kad tai yra teisingas kelias. Nepalik vieniem žiūrėti ir interpretuoti, bet būtų kartu. Tai yra ryšis, ryšys skuriamas tai. Man šiomet per festivalio nutiko toks, nežinau, nušvitimo momentas, kai aš pristatinėju filmas prieš Festivalius ir pasakoju įvairiom organizacijom, iki žiūrėkit tokį tokį filmą, čia bus apie tai apie tai. Ir buvo filmas namuose geriausia apie smurų artimą plinko, tikrai labai žiaurus filmas, labai sukrečiantis filmas. Ir vieną moterį sako, aš norėčiau nusikę, yra sakiau, kad turbia čia yra jaunom ir ginam ypatingai. Filmas svarbus pamatyti apie pasekmes, kaip nepapūtų tokią situaciją. Ir saka, aš noriu nusivės savo dukrą, yra 17 metų ir nežinau, ar čia geras sprendimas ar ne. Ar sakau, priklauso nuo brandos, nupriklauson santykių ir kaip jūs jaučiat, kaip mama ar pasiruošus ar galinės tikrai yra filmas ja. Ir paskui po filmenį vis tik nusiidė duką, pasižiūrėjau ir filmo su grįžo pas minimį sakė, aš nežinau, turbūt neatsidėkiosiu jums už šitą dalyką, nes sako tokio tokios patirties, sudukra, kokiam mes turėjom pažiūrėti tą filmą, tai jisai buvo šokiruojantas, jis buvo sunkus jautrus. Bet mes paskui ten kelias valandas ir keturas, nežinau, valandas aksiam mašinui, kalbėjom ir diskutavom ir aš tikiu, kad ji ateityje papuolusi kažkokias panašias situacijas, nes išeis iš ten, pabėgsim, neliks ir kad gyvenime, gal tai išgelbęs jos gyvenimą ir kadinai nepatirs tokių baisų, ką patrė daugelis moterų. A tai nežinodamas arba nesusidūrusios. Ir man tai buvo toksai, tai ta apie ką mūsų turbūt darbas yra ir toką norėsi, kad ir jungia, edukuoja ir įprasmina. Ir kad kažkoks tai kūrinys dovanoja tokį santykė namos ir dukros, ir kad jos turėjo kokybišką pokalbį ir kalbė, kas yra tikrai labai svarbu. Apie ką turbūt retai tu tai prisėsi ir vakarienės metų. Nu paš nekam apie smarru, artimo apinkoji nekalbėsi turbai tai manau, kad jo taip įprasmė dalykai.

SPEAKER_02 16:26

Kinas duoda temų, kur po to jau gali vystyti ir reflektuoti apie tai, ką man tai sako, ką man tai duoda, tai iš tikrųjų. Ir čia smuras artimo aplinkoje dar tokia temą galiu sugalvoj, bet yra begali daug temų, kur netalvotum apie jazi. O algi, jeigu taip reikėtų tau rekomenduoti filmas, čia aš nukovų, prašau ir knygą rekomenduoti ir filmą, tai tavęs galvoje, net, gal kelių galima paprašyti rekomendacijų vadovam, team, paaugliam, nežinau, jeigu yra minčių kažkokių ateinančių rytų. Ir yra tiek daug, galim visą Valandą čia šveiką ateve.

SPEAKER_00 17:12

Bet man tokė, turbūt gal ir mano tokia dabartinė situacija, kuri mane labai žavė, kai mes turėjom renginį šiandien vėlgi ir turim filmą, rodym verslo vadovom partneriam mūsų Amerikietiška Sajonė, kuris yra toksai komedija, bet ir tokia visai kasmatį nelečiuosius Kultini, tai kurai Novės darbas. Ir kas man patiko, kad pasižiūrėjų, nes ten yra ir kripšina tematika ir tikrai žinom, kad patiks visiems įsikišia tikrai tokia pakilėti. Ir kitą dieną šėjo tą filmą prisetnėti auditorijai didžioji salai ir žiūrėti vienas iš vadovų, kuris vakarį žūrėš to filmą, skėl atein į tą pačį filmą, ir saką ateinų dabar sunum pažiūrėti. Ir man atrodo, susinum, toks tai filmas yra tiesiog fantastiškas ir netik sunumir sudukram ir turbu su vaikais paugliais, kuriam parodė, ką reiškia turėti svajonę, ką reiškia jo siekti, kiek reikia daug visko perbristi ir praeiti ir nepasiduoti, kad pasiektum tą svajonę, nepaisant to, galtų neturi kažkokių tai įgūdžių, nemokai kalbos, nežinai ten neturi resursų ir panašiai, vis tiek gali pasiekti, jeigu daug dirsi kantriai dirbsi, darysi. Tai toks įkvėpintis ir man tokia labai fantia, amerikaiška svajonė. Man atrodo, toks yra labai universalus visiems tikrai patiks. Bet ir paminėtą žalią sieną, kurie aktuali likšio yra mūsų tematiko yra Kniško Holand, yra fantastiška režisierė, tai ten tikrai toks į labai stiprus turbūt filmoštai ten, kaip ir reklamo, kadangi dirbo dar su kanu liūtois 17 metų darinėjo programos. Bet kokiai situacijai galiu jums parekomenduoti po filmo. Ir bet kurią situaciją galiu parekomenduoti, reklamą pažiūrėti ir kurį bus tiem moment. Tai tų filmo tikrai yra daug ir o vadovom, tai netgi atskairai va sakiau, gal nes pavyks kažkaip sukurti tokiam formatą kaip ir mokymų, kad galima būtų parodyt filmą ir tada dar turėti pokalbį, pratę pokalbį papasakyti, kaip daugiau istorijo į tą temą arba apie tuos gerojus. Tai to patirusną ajūnas Marijaus Markevičiaus filmas, kuris dabar šiaip yra Joutai, gali bet kas įsijungti ir pasižiūrėti, tai yra tiesiog fantastiškas įkvėpimas. Ir tai nėra apie moteris narvą ir kraują, bet yra apie nostavią moterį, kuriai tas sportas išgelbėjo gyvybę galima sakyti. Ir kaip suu tvarkosi ir yra daug turbūt nežinau, net sunku būti turbūt paskei šiau rekomendaciją, nes kai kinais metais jūs dar daugiau ir dar daugiau. Tai gal įgai, kad galėsiu pokalbių vis įtirtią į temą arba pasakyti.

SPEAKER_02 20:24

Rūnama jūras, tai aš irgi iš girų savo rekomendaciją pažiūrėjau ir nežinau, kaip čia mėnesį praja, bet vis dar Mintys sako ir tojo frazes, nes tai toks pavykus toks. Ir kas man kas ypatingai patiko ten filmė, nes ten nėra tikrai moteris, tikrai istorija.

SPEAKER_00 20:49

Manai labiausiai tai reikia apie dokumentinų filmą, tokia herojška dokumenta įpač Amerikos, Amerikos mantuotų, tai galks stilius geba taip patikti labai patraukli. Tai toks tai filmas yra terapija apie savonorius vyrus, kurie gali ateiti į Falsentris Kaliforniją kalėjimą ir su žmonėm, kurie kažką gyvenime labai blogai padarė, yra ir galia ir praleisti kaip savo norė. Ten vyksta tam tikros terapijos. Tai ten tas irgi ten, nežinau, filmai mačiau, kokius 6-8 kartus ir dar žyėčiau, tas tikrai toks įvau, tai pačiu vadovom, manau ypač vyram prasme, tai tai toks labai stiprus pavykus filmas.

SPEAKER_02 21:40

Nateri, tai kimas užrandino ir visų gina vis dar atneša nus gyvenimo patyrimus, bet jisai, kaip suprantu, atvedė tave ir vadovavimo kelių. Teisyme ar tu jau ir maty, ar arba jau, kad turėjų tų lyderystės, ar kažkokio išskirtiniosingumo ar vedimo į prieki bruožo. Kaip su to vadovimo kaipis atstysi.

SPEAKER_00 22:11

Šį studijų metu turėjam tokių diskusijų, ar lyderių, ar ten vadovų galima tapti, išsijūdyti, ar taip jau gimsti. Tai aš kažkaip tai buvau tos nuomonės ilgą laiką, kad kaip ir gimstama. Man atrodo, kad tu turita tikrą kažkokį tai vidinį, nežinau, ugnį, ar kažkokį tai. Nežinau, kaip tai pavadinti, ir turbūt labai matosi, netgi žvirinti vaikus, kaip jauga ir tu matai, kurie jau tikrai jau ten gyvenime, neprūs ir ten kažkas bus. Ir kit, kurie yra kitokio pobūčio atrodo, tai bė man tai patrodė, vis dar atrodo. Ir aš antroji klasį, pavyzdžiui, būdamas Strokas, turiu dar įsaugojęs pažymio knyguote. Turėjo daug pastabų už savo elgėsi, tikrai buvo labai.

SPEAKER_02 23:09

Arkyus vaikas.

SPEAKER_00 23:10

Šveilniai. Tikrai daug ir blogų dalykų esu padarės. Dėl ko tikrai gailiu ir nesidžiuoju. Bet viena iš pastabų buvo, kad antrokas vadovauja klasėje ir moko mokytoje, kaip reikia vesti panką. Tai turbūt toksai noras, nežinau, kažkai tai vadovauti ar kažkaip tai būti prieki lyderių panaši į darbu. Ir manbūt įdomumas, domiausia, turbūt būdavo renginiai daryti, ir organizuoti vaynimus, mokyklais tai organizuoti dalykus vis laiką, kad ar renginius ar kažkokius tai susiūrimus ar kažką tai man vis laiką noras būdo kažkaip sukurti, kažką tai sukurti, kažkar tai visą laiką tai tą vidų turėjau studentų tarpio studentų atsinai pradėjo tokį net kaip per būrį patys įsikūram su bendraminčiais, tada daram renginius organizuot pradėją. Tai kažkaip man atrodo, kad visada tas buvo, bet nebuvo tai apie vadovavimą, kaip verslas, kad čia kurti verslą ir daryti, bet visada tai buvo apie kūrimą patirčių, kad kaip žmonė sukurti kažkokias tai patirtis. Ir paskui taip nutiko, kad aš tiesiog turėjau atei padėti mamai. Ir labai toks paradoksas, kad daugelių metų buvo taip skūdu, kad visiem atrodė, kad nesangi mam tokia buvo pakankamai garsi ir vertinama vertinama žmogus ir savo darbus. Sienat, jam tai čia lengvai jam čia viską padavė ir žodžiu jam lėkštų viskas paduota. Bet iš tikrųjų tikrai jaučiu, kad dievo labai daug darbo pastangų ir daug paukojų tam, kad padėti ir galim rezultatė tiesiog taip ir likauki. Ir pradėjo organizuoti renginius ir Lietuvoskin tai yra naktinius renginius, ir su diskotek ir ten žydu valdovą naktį, matrices naktis, tokius naktinius, kurie tuo metu padėjo išsaugoti tokino teatrą, kuriam tikrai sunkiai sėsi tuo metu, tai kažkaip tai atejau ir vėliau mano turbūt vadovauti, kaip galima subūti fainų žmonės, krybiškus žmonės ir suris kartu kažką sukurti. Tai va visą laiką mano mintis iki šiol yra apie tai, kaip kartu su kažku sukurti kažką, kas nustabintų, kas praturtintų, kas too kažkokia tai mania fita.

SPEAKER_02 26:19

Tai klausytų, nes atrodo, tai natūraliai taugunas. Ir tai antaros klasės istorija ir kai tu pasakų, tai tai, kas tau yra vadovavimas, kad sukurti, dėl bandro tikslo padaryti, kad būtų kažkas vaina, o yra. kažkas suo tu susidūrė, netikėtų arba sudėtingo, supratės, kad tai nėra tiesiog subūrti ir daryti fainus dalykus, kad nebūtinai visi nori burtis, nebūtinai viskas pavyksta, arba dar kažkokį.

SPEAKER_00 26:54

Su laiku labai daug dalykų išmoko ir apie save, sužinau, ir turbūt galūtinis toks taškus sudėjau studijos BJ asėm, kai tu įsešnį savo tos stiprybės, kas tau se supranti, kur tau nesisekė ir kodėl tu labai nelaimingas kažkur tai etapu. Ar tu buvo laimingas, ir kaip tai tas labai fainas man labai sekasi, mano galvoje gimsta labai daug visokių grezių minčių idėjų, ir noras. Tai yra turbūt mano stiprybė, gebėjimas surasti resursus, gebėjimą įkvėpti ir užkurti. Bet to pačiu yra prakeiksmas, nes tik tai užkūrė kažkokį procesą. Bienelis kažkok kitas praskydė ir tai jau paskajį, ir čia jau idėjų dubar darysim tai, ir tada paliekė tuos, kurios ką tiek užkūrį į daryti. Tai man sunku yra pabaigti, man sunku yra davestiki galo projektus ir padaryti. Nėra kažką nori naujo daryti. Man sunku yra labai administruoti ir toki routinoje paskelsti. Ir tas mane tada labai sužlukdyti. Ir tokia, nežinau, panirti kažkokį tai tamsumą. Tai kas pradžio proceso kūrimo ir užkūrimo ir ten darimo, tai faina paskuiu. Kai man vadovo komandą net padarė tokius apynas mano naujom idėjom ir žodžiu, kur turėjom praeiti vieną čeką, antrą čeką, kad ar tikrai mes tai darysim, nes paskui labai ištaška visą komandą ir ten visi kažkai tai arba vieni palikti būna. Tas įsigrinimas buvo labai faina. Ir supratimas turbūt didžiausias, tai yra ten kiekrbu turėti žmonių šalia, kurie geba gali papildyti tavo trūkstamas dalis, o tu gali žodžiu pasiskyti ir turėti tą komandą, kuri visi turi savo stiprasi vietas ir savo stiprės pusės ir tada mes kartu galim veikti. Ir tada, kai aš darau tai, kas man geriausiai sekėsi, tada čia aš sukuri didžiausią vertę. Ir tada aš negaiš tu laiko ir nesu nelaimingas ir man ten kažką daryti, kas man nesisekė. Tada srado tokias ir, kad reikia žmonė padėti atrasti jūsas pusės ir leisti jiem daryti, tai ir jeigu jiem kažkas nesinori nesiseki, tai ir neversti arba nuimti arba rasti kitokį sprendimą, kad nesikankintų, nežinai, kaip yra sunku, jeigu reikia. Nežinau, vis yra stabė komanda, kurį gali geba rašyti paraiškas ir mes daug dalykų turim daryti savo veikloje su viešu finansavim. Jeigu man reikėtų rašyti ir ta daryti, aš tiesiog užsidarytum turbūt iš kartais. Nesugebėčiau padaryti. O kartu, mes kažkam tai yra faina. Ar kažkam tai labai gerai sekasi ta daryti.

SPEAKER_02 30:22

O to Algeriu turpai papasako, apie procesą, kaip šito atejų. Nes papasakė, kad kai mokėsi supratai, dėl koškurie etapai buvo sunkus dabar irgi vardini, kad svarbu turėti skirtingų žmonės komandai. Tai čia tožnai, labai tai atrodo paprastai skamba dalykas, bet kai esi tame procese, kai dar galbūt nesikalo savęs pažinės arba nebūtinai sekėsi tau atrasti tuos skirtingų žmonės, nes irgi yra toks laik, kad mes kaip vadovai prisitraukim tokius panašius į save. Tai aš gal noriu, atskleistum proceso ir daugiau detalių tiems, kurie dabar susiduria su tokiu iškiu, kad jaučiasi, kad turi daryti daugybę dalykų, nievelnio nesmiegoje ir kančioje yra būdami vadovais.

SPEAKER_00 31:19

Nu, ir problema yra ten, kad nėra jokios pasakyt vieną dalyką kaip ir tada arba tris dalykus, kaip čia padaryti ir kad visku. Ir taip nebus, nes tai yra proceso dalis ir tiesiog turi praeiti visus tuos etapus, turi pabūti.

SPEAKER_02 31:37

Giūrai, tai aš. Kaip pasta buvo.

SPEAKER_00 31:41

Tiesiog sunkioji būdu keliu, sunkioji kelių, bandai, darai, bandai, darai. Turbūt vienas iš tokių elementų, kas man tiesiog sukrito gyvenime, kas leido pasiekti ir praeiti ir pramūšti sienas ir dalykus, kad aš neturėjau tokios galimybės keisti darbą, išeiti aš neturėjau opcijos išiti. Nes tai tiesiog aš turėjau padėti ir turėjau įsitraukti, ir negaliu išiti. Ir aš labai pavidėdavo kitiems, man būdavo tokia tapai, kur nu tikrai noriu viską mesti ir eiti laukai, galvo va kaip faina žmonėm, kurie gali parašyti pareškimą ir išėti. O aš negaliu išeiti, nes tai yra kaip ir tiesiog mano mamosu tai, ką šiai paliks ten sugrius. Pano B arba negalėjimą atsitraukti, ar betas turi praeiti tos sunkiausias etapos ir čia yra tas gyvenimo paradoksas, ar kaip pavadinti ir dova, tu turi praeiti sunkius dalykus, nes per juos to augi labiausiai, per juos tik tai išmoksti niekonišmoksti laimėdamas, ten yra tik akimios džiaugsmas ir tuštumo. O kai tu nesisekė arba pralaimė, arba kažkas yra blogai ir dalykai, tai čia kur mes kaip žmonės augam labiausiai. Čia yra labai bloga žinia šiems laikams, kai visi ieškoti tik tai pozityvumo ir gerų emocijų gud vibe zonely ir taip nevyksta. Ir aš vis tiek pasakoji, kodėl reikia žiūrėti filmus, kurie yra jautrus ir tokė pravirkės vietoj tokio žiūrėti filmas, kurie tave tiesiog palings. Ir ašku lengviau rinktis tam, kur palinins, bet jis tau nieko neduos. Ir nori būti sveikesnis, turi pasigamintamį maistą, nes tau Restarane neduos sveikama maisto. Jeigu tu nori turėti sveiką kuną, tai reikia pasportuoti, kaip darėti pasangų ir skaudą, jeigu nori būti konkurencingos dviračius ar ten stiprus, aš labai mio dviračius, turėti treniruotis ir ne tik, kad malonių pasipažėtų, bet ir sunkiai daryti sunkės treniruotas, kur ten pykina ir galvo, ką maneikia, kad čia tu pau, tai tu pasidarys tauk lengv. Tai čia, dar turi praeiti tuos sunkius turi išbūti su toksiškai žmonėm pagyventi, kad suprastum, kas tai yra ir įvertintum tuos kitus ir priimti sprendimus, kai juos reikia priimti. Tada išmoksit, kad kai kažkada jau reikėjo priim sprendimą, bet jo nepriėmė, va turi dar didesnės ir skaudžiasnis pasekės. Ir kitas įkit, gal būtų jau galvosi, kad nenoriu vėl aiti tą situaciją, aš dabar priimsiu, kad kaip dabar skaudės, bet dabar geruoti, negu vėliau bus darblogio. Tai turbia čia tas toks tai gyvenimiškas labai gyvenimo balanso dalykas. Nori kažką gauti, tai dėti daug daug, daug skausmo ir kažkokio tai pastangos. Kai tai nutiktų, niekas nenutinka taip savaimė, kad ir kaip ieštų Instagram'į tą iškriptą realybę, DJ žmonės įki, kad ir kaip norėtųsi tos magiškos pieliulės, kurės užmykti, kad ir kaip norėtųsi to papildo toos inekcijos, tai nevyks be tavo pastangos. Ir to darba tu turi padaryti pats. Tai vienintelis kelias. Aš nežinau kitelių. Šorka tai paskui labai brangiai kainuja. Sandyti pykius blogui žmonės labai brangiai kainuja. Tai nežinau, tik.

SPEAKER_02 35:59

nėra čia suko gyčiatis man. Jeigu vis tiek dar įtumėmė tavo vadovavimo kelionė. Tai vienas toks tam tikra prasme sėkmės kriterių, nežinau, gal ne taip čia varžiau dėl koo to atsidūrė čia dėl to, kad negalimėsti. Tai yra vienas greitka.

SPEAKER_00 36:23

Ibūti tos sunkius periodus ir kartais turbūt to reikia, tam, kad prasumuštum kažkur tai pramuštum tai sugalvo tą sieną, noreikia pradaužinti.

SPEAKER_02 36:39

O kokiu darmžių turėjau? Ar nenūžo ar tokių sunkumų, kurie tave transformavo, augino organizacija, to pačiau augino jo žmonės?

SPEAKER_00 36:56

Kažkaip nutiko, kad dirbo kultūros sritį, ir čia jau automatiškai yra labai labai sunku ir bandyti dar iš to padaryti verslą kultūringą verslą. kažkokį tai, kad žmonės oraiai dirbtų ir galėtų ir uždirbti ir turėti tuos talentus nepaisti. Tai čia yra labai labai sudėtingas reikalas, ir gyvenimas kažkaip nepagilėjau man visokių visokiausių išukių, neturiu ir pranešimų sukiu su organizacijom pasakoją apie tai, kad aš nu vaikyses neturėjau Wyner Maltį tokią, kad nugalėtuje, kad man svarbu yra laimėti, niekada nebuvo svarbu laimėti. Bet aš turėjau tokį ne vagivą mentalitį, kad nepasiduosim. Kas be būtų, ką tuos įveiksim ir tada tuos tų problemų, kuriuos mes turėjom ir kiek ištukių turėjom ir visokiausių gyvenimo literaliai nuo verslo prasme iš gyvenimo iki asmeninio išgyvenimo sakystą s mirtimi ir panašiai, tai tai kažkaip nepagilėjo čia, kaip dalynuosi organizacijos darau pranešimą, tai paskutinę kartą kai dariau, tai galau klausimą iš auditorijas primas psichologą vaikštą sakant, nesį manoma tiek pakelti. Bet kažkaip man tai netrodo, kad tai yra neįmanoma arba kad yra taip sunku iš tiesų atžiūrint atgal, gal mano atmintis, toki, aš labai blogus dalykus greit pamirštu. Jo, gal tai iš tikrųjų, nes primena, kad pasik to simmį praeitais metais po festivalio, tai pasita, kad paskuturėjį sinusitą mėnesį negalėjai sportuoti ir ten pasisok. Ir priminė ir pavyko vaši pasugam. Tai gal pamirštu, aš tikrai blogus dalykus pamirštu, nesu pakankamai jautrus žmogus ir turbūt mano smegenį stengiasi mane to apsaugot, nes ypač kasečia santykius ar kažkokius tai komandos dalykos ir labai pergunu dėl žmonių dėl mūsų santykių, jeigu kažkas nepavyksta ar sudarbuotais, ypatingai pavyzdžiui, dar kažkas nešiojas, tai tada negaliau užmykti ir atsikulęs vakarą ar plaukamas baseinį, ar važiuodamas dviračių, tai nenori apie tai galvoti ir to nešiois, tai turbūt kažkaip smegenis jau čia, kaip man tai yra labai jautru ir tada kažkur metu greitai atjungia arba tada aš kažkur savo dėmesį nukreipį kiturą. Tai turbūt visos patartis ir išaukino ir turbūt irgi to labai reikia, nes man labai įkalų dar vaikų auklėjimas ir labai daug tam dėmesį skirių, tai irgi viena iš problemų yra tai, kad mes suugę viską bandom išpręsti už vaikus šiuo metu ir visas jų problemas mes bandom spręsti. Ir aš labai sąmoningai bandau, kaip įmanoma to nedaryti ir leisti jam spręsti ir susidurti ir gauti atsakymą ir pabūti su juo, kai jam yra skaudą, kad ten, nežinau, nepakviu į rinktinę, kažkur tai ten, kur sportuja ar kažkas tai nepasisekia. Ir kartais žinai, kad galėtum pasinaudoti savo ryšiais, galėtum pasidaryti savo žiniamis ir žinoti, kaip tą įspęsti. Ir sąmoningai savestau, kad to nedaryti ir nepadėti, kad jisai patirtų tą ne, ir patirtų, kad ir yra nesėkmė ir tada jis labiau vertins, kaip pasiseks, tada jis turės didesnį sparumą, tada sukabės spręsti, tai turbūt to reikia, to reikia ir leisti darbuotojam komandai, savo leisti skleisti, tai čia yra va ir to labai mokosi ir jaučiuosi augantį šitoj sytį, kur ne matai, kad bus negerai. Bet jeigu tu išoksi ir pradės aiškinti, kad tai bus negerai, tu prisimsi sakomybę už tai, tu pasidarysi toks, kuris niekam nepatinka, kuris aiškina, kaip daryti ir čia mano kelias, aš čia viskas žinau, tai ir net nebūtin tai pasiteis. Gal ir iš tikrųjų nebus. Daugelio atvejų pasiteisin, kad bus. Kartais nepasiteisina, bet leisti žmonėm ir tas suvokimas, kuris atėta, kad iš taško A, į tašką B kelionės reiškia, ką tu nori pasiekti, tu žinai, kad reikia padaryti šitų keliu tai padaryti. Bet suprasti, kad kitas žmogus gali rasti kitą kelią teniti. Ir trečias gali rasti kitą kelią įiti. Ir jis nebūtinai vienas. Man toks tai labai nustapė frazen buvo, kad yra to kelias ir yra mano kelias. Nėra nei vieno vienintelio, nei vieno teisingą. Ir man tas taip labai padeda nuotos paimis saukat, ir leista daryti. Ir tada atrandi tokius nostačius dalykus apie tuos kelius, kuriu nežinoj, ir pasiūlė tau ir aš beproto labiausiai kvertinu, tai kai aina iš komandos žmonės sako klausį, dalikim šitų keliu. Ir kažkas tai parodo iniciatyvą, kažkas parodo ambiciją, kad ne nelaukia, kol paimžių išrankas ir vesti kažkur tai, bet sako, ekim čia, čia galvojo galb gerai. Ir net, nežinau, ar tai bus gerai, bet man vien tik tai task, kad žmogus siūla, kad žmogus nori galvo, čia yra teiną tas reikia puoselėti palaikyti. Ir jeigu suklysi palaikyti ir nes pats ilgėsi daug kartu suklitęs ir nesidien pasaulio žinovos ir ten Sonus.

SPEAKER_02 43:45

O tu kaip vadovis sada toks tai buvo, ar kažkada tik tai įvyko, ar suvokia, ar įvyko.

SPEAKER_00 43:54

Grįžia prie to, kad mano smegenis išrina blogus dalykas, tai giačiau neatiminti. Ir paskui kažkas žiūrės, ir primins man sakis, buvo tai tikiu, kad buvo ir daug klyskelių ir blogų sprendimų ir netinkamo elgesio. mes esam visi žmonės, manau, ir augant, eksperimentuja, ir skleisti, ir tos klaidos kainuja, ir plaukai nusenka ir taip taliau žodžiu, tai tikuok, kad buvo daug ir visokių dalykų. Bet vis laiką kažkaip tai stengiausi, nežinau, turbūt man mano galo, taip sudėjo tokius padėjo vertybinius pagrindus. žmogiškumas. Ir tas žmogiškas santykiis yra pagrindai apie žmonęs ir elgis gražai tai pat savo vaikauje. Tai mokytis gerai, bet turi elgtis pagarbiai ir man dagė su kitai žmonė. Tai yra ne kvios vienuojamas dalykas. Ir tas man atrodo, buvo labai skris pagrindas padėtas iš kitos pusė dar viena labai fina punką, ką iš mamosiau ir turinė šiojosi, kad ir kai būtų sunku, kad ir kokia būtų sudėtinga situacija, viską visada pažiūrėti su humoru ir iš to pasijuokti, nes tai yra tikrai tapas. Ir kad ir kas bebūtų. O vėl aš priešu pridėjau, kai pavyko išgyventi keistą sumirtimį, kad viską galima pakeisti, viską galima padaryti, kolas gyvas. Jeigu tu gyvas, tai žino, tai turi visas galimybės viską padaryti, ką tik tai nori. Tai kai jau negyvas, tada jau nieko nepadaryti. O kolas gyvas, tai tai gali. Ir su humorų visai reikia nepamestijo.

SPEAKER_02 46:17

Nu gali, tai aš nesiginčiu dėl. Ne dalakistato su mirtim, bet noriėjau pasakyti, nesiginčiu, kad kol mes esam gyvitai, tikrai viskas mūsų rankuose bet dažnai sėdimui ir šnekam čia savoki, kur nevyksta dalykai ir kur neturi gylinti ir tokių reikalų tvarkin. Bet man duo kažkokį praktinį pavyzdį ar situacijų iš savo gyvenimo kurtų, tai tu tikrai galima pasakyti, kad tai tikrai humoras ir kažkoks tai lengvas tas tonas gyvenimo padeda padeda išbūti. Nes kai verčiasi pasaulyje sukštinkojom, kaip padarė kažkokią laidą, kažkas kitas padaro kidą, kur tu neturi įtakos ir tokio atsiturių situacijų, kur nieko negali padaryti, bet grūna viskas. Tai čia man tas žinai humoras padės.

SPEAKER_00 47:23

Aš manau, kad humoras visi labai padeda. Ir kai yra labai blogai, tai ir įvinti, kaip yra blogai arba net. Dar man tikrai patinka labai juodas humoras ir gali juokauti apie išvis dar blogesnius scenarijus, kas šiaip yra labai man labai padedanti praktika. Jei būna labai blogai, tada tu pradėjau juokauti, kad gali būti dar blogiau. Ir tai yra net ne juokas, yra šiek tiek normalai turbūt psichologinė kažkokia tai praktika, kai tuprandį, kad nėra tai blogai, nes gali būti blogiau.

SPEAKER_02 47:57

Nu tai dar esugyvas.

SPEAKER_00 48:00

Žodžiu, tai tu buvo optimistas iki galo. Tai tas yra toks kaip anegdotas, nežinau, kaip čia istorija. Kai pesimistas sako, kad jau blogiau būti negali, optimistas sako gali. Gali. Ir iš tikrųjų tai padeda, tai padeda, turbūt gal sušvelinti situacija. O tas kitas momentas, nu tai kartais tiesiog turiimti ir paleisti, priimti ir paleisti. Ir tavo gebėjimas tapimti, kai yra tau sunku, jis auga su too, kaip to anksčiau galėjai pakelti. Tai kuo daugiau gausi, kuo tu daugiau pakelsti, tuo daugiau kitą kartą bus atsparsnis. Ir po to, kai mes išgyveno pirmą pandemiją, antra pandemiją, karo pradžio ukrainos ryškės. Ir tai tiek buvo vienu metu tokia didžiulė koncentracija įvaiusių. Pavyzdžiui, pusantro milijono eurų virties projektas, kuriam tu išleido pusantro milijono pinigų ir tu turi dvi savaitės juos suksigeneruotų gal per festivalį ir tau pasakot apie savaitę, kad karantinas ir jokių kino teatrai nebeveiks. Ir viskas arba mes tada užsidarom ir tai darė 25 metus išmetį, nes nėra opcijų. Arba tada tu verskis per galvo, galvo kurį kaip taispręsti. Tada tapo pirmas festivalis pasaulyje vykęs onlaine ir buvo vienintelė geražinė per žinias, kaip visi gijojo, kad jau čia dabar įsimirsi, nes pandemija prasidėjo iš tikrųjų buvo tokia situacija. Ar gali būti blogiau, gali būti kitimetai ir vėl tas pats ir vėl karantinas. Suggalvom, gal ten dar prieš tai akiną padariam rūsti, kititais metais viešbučių projektą, kad žmonės, tai buvo dėl žmonių, jeigu žmonėm, ką jam daryti, gal tada pažiūrės ir mes padaromostavo projektą su viešbučiais, kad žmonės gali pabėgti savo mieste į viešbučius ir staigą dėl piratavimo, nupiratimo mūsų vieną filmo iš mūsų pranzuzijai reiškia, kuris dabanai išleistas ir mes gauname 5 milijonų ieškį, kad reiškia neapsaugom filmą, ir yra dabar nupiratautas ir nuosaty yra tokia ir mes. Ir tu čia jau didviris ir tada. Galbiau gali būti blogiau. Ei kitą dukė. Nežinau, tada prasideda. Karas likus trim savaitė iki festivalio. Ir tada išvysta, apie kokią festivalio tu kalbėjime, apie kokią šventę, apie kokius filmus, kai čia viskas visi kur bėksim, ką krausim, kas esgim, kas ryžius greikius perkam konservus ir galvoju, kad tai yra jau blogiausia scenarijos, bet tada sužinka tau ten sveikata tavo jau antiek, kad su jau mirtis per dvi valandas, ir kasą tau jau ten stadijų tokio, kur bet gali tau pasibaigti. Tai galvoju gal čia ne tai buvo blogai galįčavė tada, ir tavo arterija nuraukta ir to kraujo įmiškė ir tada nežinau, tu išgyvensi ar neišgyvensi ir tai galvojai. Tai ten nebuvo problema. Tai rodo, čia gali būti blogiau, gali būti blogiau ir tu tiesiog nebegalvoji iš visą apie tokį verslo, apie tokias problemas, apie toki pinigus apie nieką. Galvoji tik tai apie savo sūną, apie savo žmoną, kurios norėtumėkabinti arba būt šalia, kai kai jisauks ir gram reikės. Tai tada tos situacija stovė kažkaip tai užaugyina ir tada, kai nutinka situacija, kad nuostabi fantastiška darbuotoj, kuri ten niekada nėra gyvenime padarus gal klausos ar kažkaip tai verti subėjoti, padarom minimalią klaidą skaičiuje, ir greitų parašė keturis, kas nuėmė, kad tai buvo skaičius datoje ir mes praleidom vieną detainą, kuris sėmė 100 nuostelius negavimo finansavimo ir žodžiu, tiesiog elementari, žmogišką klaidą ir ką tuo darai, plumet. Ten gali virti ir ten dar kažkaip galai priekti, neskamči pradėti. Arba gali kažkaip sąmonį važėti, iš gyvenam netokius dalykus, kažkaip išgyvenim iršytą, bet nu žmogus tiesiog suklydo, tai ir tu būna suklisti ir kitas gali suklisti ir tam žmogui išmoki bonus primenis už tai, ką jis prieš tai daržiūrėti žmogus labai nustebęs būvo, kaip taip gali būti, bet saku tai ta darbą, ką tu padarė prieš tai tau priklausė, nes tu padaryti gerai ir mes buom tai sutarėžinų. O šita situacija yra tokia situacija, ką mes galvookim, ką mes galim daryti daugiau kitaip, kaip ją kompensuoti arsti, bet taip jau ir turbūt jeigu tai būtų anksčiau nutikę, tai ten galėjo būti visai kitos emocijos ir visai kitoks, nežinau, kampas ir gal anksčiau irės ir kitai pelgėsi tokiosi situacija. Kitos situacija užbrūdina ir gyvenimyje tokė išmoko, galbūt blaivų vertinti ir brandžiau žymiai situacijas.

SPEAKER_02 53:45

Diekų pasidarinai, tikrai ačių pavyzdžiu, pavyzdžiui išteko. Kaip tu su tuo tvarkys asmeniškai. Aš suprantu, kad ten tikras stayų pasekta, bet kokis tavo paties yra kelius, kai išlika skumas, kažkokia suitinga situacija, kaip tu stai, kaip laikai daro.

SPEAKER_00 54:21

Nežinau. Bio galis man yra toki sporas pabėgas yra ir laikęs savo, tai la bukėmės irgi toks žaugės gimės pedagoginio barakė, žaugės Vestniškėse, buvo visai toks velnės ir tokiam aplinkoju tokia pasovietinė išaugęs ir kartais netgi stebėsi draugai dvrasai važiuam, tikrai būna, kad nori išsikeikti, išsivedinti ir kartais jokavė, sakai, kultūrą žydinys mūsų panašia pramašia. Nes kartais turbūt norėsi to tokio balanso per didelio kultūrų ir managumo, visi mes esam man rodo žmonės visokie. Ir dažnai mes pač šiais laikais socialinių tinklų hyper teisuolių laikometai gyvendami, mes apsimetame esantys garsny, mes tas paliko rektiškumas, mes nesijokiam iš tokių dalykų, mes nekalbam taip, mesikim, mes ten žodžiu, jeigu neduokdėve kažkas viešai, kuru kanu, o tai mes tady ten placam ir ten visi ten komentarą sirašo. Tai tas labai liūdas, nes humoras išnyksta iš reklamų, iš kino, nes žmonės pradėjo juokauti, nes gali tave ten kažkas išsižys, kažkas tai ten žodžiu užplaktiu, sudegint slaužų socialinią realybė, sakau, mes visi esam tiesiog tas humoras, tas mūsų tamsioji pusnai pasitraukė į pogrindį, nes ten turim savo kiekvieną savo šatų draugelį, kažkokį būrelį. Žodžiu, ir ten tuos visus rilsus tokiukus tenėjam ir iš to, kur mes visus teikiam kaip kokie blogi. Jokiamas išantis, nežinau, smitinių, seksistinių, kokiu tik tai nori rasistiniu ir taip toliau, bet save deklaruojam kitokie sniego esam. Tai tai tasimetimas, toks bei liūdė, bet yra tokia laikai. O šiaip realiai mes esam visi esam neį tobiai kažkokie tai nežinavo manžai. Mes esam žmonės žmonės yra visokie. Ir kažkokia yra gera frazė, sakia, mane stebina, kad jūs dar stebina, kad žmonės gali tai pelkti. Tai nesai mes esamės. Liūna gal labiausiai tai, kad šiais laikais ypatingai darosi normalizuojama nemandagumo, kažkokio tai brutalaus, kažkokio tai. Melo purvo ir tų visų tokių blogų elementų normalizavimas. Ir aš esu beprota dėkingas ir saku visiems suportinkim palaikyki nepriklausomą žurnalistiką kultūrą, nes tai yra tik tai mūsų vienintelis kelias į šviesesnį ir ateitį ir išlaikymą tos laisvės, nes. Tai kaip dabar vyksta, kad normalu yra jau mieluoti, normalu yra nesiskaityti, normalu, nu šiek tiek man tai va čia yra baisūta ne kultūra, mes galim būti visokėm, galim turėti kažkur tai kurim išsiriekti, išsiveduoti vieną vienokio formą kitas kitokio. Bet tai, kas normalizuojama, tai ne ir tas beigavimas pinigams ir kad pinigai yra traktuojama kaip vienintelis laimės indeksas kažkoks tai kad pinigai yra lygų tavo laimė, tai irgi labai liūna, nes tyrimus padarė jaunų žmonių ten 16 mečių, 15 mečių, tai ten 90 procentų, koo nori būti, kooja nori iš gyvenimo, tai yra rich and famous. Tai reiškia, nori pinigų ir nori būti garsus. Ir čia yra parodogas, nes tiek, kas yra rich and famous, tai galėtų papasakoti, kad nėra tai viskas gražu. Ir tai to, kad jie būtų healthy ir happy, jie nori būti rich and famous. Ir va čia man atrodo, taskavimas tokiam pinigam ir dabar su Kūros ministerijui dalyvauju tokio grupėje Matsanatysės Skatinimo. Ir kai sužinau, kad Lietuvoje yra 242 vietoj pasaulyje pagal Matsanatės indeksą, tai tai tas labai liudina. Kad mes vis dar ne pasisotinė viską dar sa, norim savo, bet kokią kaina ir kolkas žmonės nesuprantia, kad to laimė čia ateina į dalinės. Laime ateina kaip to, kurį bendruomenį verkeik. Ir tada tas parodoksas ištinka, kad aš norėjau būti turtingas ir garsus, ir tada mane visi turėtumėt gerbti ir tada man duoti to dėmesį ir mane gerbti, o staigai pradeda mane čia kažkaip tai tenkti kaltinti ir panašė ir tas kurtai, kur čia ta laimė, kur čia tas yra ir gerų pavyžių, bet turbūt tas noras ir džiaugsmas dalintis, noras kurti ir duoti, tai turbūt čia yra mano akimės Visatos principas, kad tu galim gauti su viena sąlyga, jeigu tu esilinkis duoti. Jeigu tu duodi, tada tu galai gauti. Ir tik tai siurbiant ir griebiant ir traukiant ir įman, tai tada reiškia kažkas tai iš kažko tai kitoja kažkia sąskaita. Kaskas tai bus nelaimingas ir tau, nesutikintis ar karą kažkė. Nemačiau laimingu, nematau daug laimingų žmonių iš točio. To tik tai ima, kurie tik tai ima ir. Ir laimės ten nėra. Dar vienas bendlis ir dar vienas jachta tavęs laimingės kažkadia tai nepadaro. Yatrodo gyvyska.

SPEAKER_02 1:01:24

Aš irgi turkia pasakė, kad didžiausia dagyba didžiausia dalyva. Džiausia dagyba yra dalyva. Kai tuodė, tai turginį.

SPEAKER_00 1:01:34

Tai vai mangi, kad dar jūs, kad tos verties noras sauggauti, kažkaip tas labai angliškai gražiai susižia tas velijų ir velijus. Tai daugiskaita velio yra velijus. kažkaip mes jas pamirštam, arba kai yra patogu, mes jomis naudojom, bet kai ne patogu, nu tai galim padėti čia išonai. Tas ėjimas į kompromisus, tai labai daug parodė ir karą sukraina ar kažkokios situacijos, kad tai putu mane vais. Jeigu tu deklaruoja, tai prisimka sakomybę ir atsisakyti ten kur, kur nėra etiška, ten kur nėra moraliai teisinga, ten kur nėra kūrintis visuomenė virties dalykas. Ir va šit vertybinių pagrindų manatro, taip trūksta. Ir aš svajoju, kaip ir buvo planas į Exekuve MBA, kursa integruoti kultūros vadovus, kad manau, kad vadovom verslo vadovam trūksta tų kultūros ir vertybių iniekcijos geros. Kas visai kitaip suformuoja pokalbius požiūriai. Lgiai taip pat kultūros srityje, ar tai būtų švietimo sritis, ar tai būtų sveikatos apsaugos sritis, trūksta to verslumo. Nu sveikatos apsaugos, dabar jau verslumas visai neblogai ten sakė. Švietimas šiek tiek irgi kultūrą patrūkutį, bet to verslumo irgi reikia. Ir toos dalinimas tarpusavę arba sinergija, tarpusai, aš manau kaip didžiulį didžiulę pridėtinę vertę. Bet dar gita žinės, dabar planuoja susitikti ir pasikalbėti su universitetais, ypač, kurie ruošia verslo vadovus ir verslo verslo būsimus lyderius ir vadovus. O kur tenai yra vertybinių pagrindų modulai, kur ar ten yra, ir o gal galim ten turėti, kad verslas gali būti tvarus, gali būti moralus, gali būti kūrintis, vertė visuomenį ir turbūt holistiškesnį, humanistiškesnį požiūrives ir galbūt netgi prisimta sakomybę ir nekviesti dėstytojų arba dėstyti ar nerodyti didvyrių ir keistačių tų kompanijų, kurios kitų sąskaitą darė tą verslą, kurios nebuvo etiškos, kurios nedarė. Nes vis dar mane kartais nustebina ir verslo kursuose arba kažkur ar net konferencijose, gal pasimą soknui, ir nekvieskim tų žmonių, kurių reputacija nėra švaria, kurių verslo interesai ar kažkas tai buvo aukščiau negu moraliniai vertybinė visuomenės interesai. Ir mes ten greit pamirštam, greit atleidžiam ir politikam ir verslam, bet man atrodo, kad tai neturėtų būti normalų ir galima gal kažkaipti tą įkytaus. Nes tai irgi mano daryti, nebūtum to daryti, tai bukai ir grūbai.

SPEAKER_02 1:05:04

Matai kaip šėkmę apie tos vertybės apie vertybinį pamatų tai toks. Man irgiaučiasi trūkumas ir iš esmės suvokimo, kas tos yra vertybės ir kaip mes vertybiškai. Elgtis pagal vertybės ir man labai stipriai surezonavo dar anksčiau tavo pasakyta dilema tokia, kokia mes turim suomenį, mes čia bandom būti mandagūs, polit korektiškai, kaip saky, kažkokių nelaidų kelių, lik užsidedam kažkokio toublumo kaukia, bet šalė to vyksta vyksta, nežinau, tai melas arba ten kažkokia dar grūbėsni dalykai, yra pateisinami ir priimami kaip norma. Ligai taip pat ir organizacijos aš kai kur matau tokį Čia, nežinau, ar apie tą patį, ar ne apie tą patį išneikėtum, bet tarki, mes tikrai dabar yra tokių stacijų, kai vadovai darbuotumėjo pasakyti kritiką, nes tai jau gali būti priimta modingų, kai bijom kažkur ten lepti kažkokį kelią ir nes ten kažką įžeisim ko nebažinai, bet šalia to vyksta dalykai, kuriuos labiau reikėtų dėtant stalo ir iš esmės žiūrėti. Kuo mes tikim, kokie mes norim būti ir mažiau saugot, bet daugiau, prisamant savo atsakomybę vykti taip.

SPEAKER_00 1:06:47

Tai čia turbūt yra kiekvieno ir va čia, kaip čia tasakė balsavimas rinkimuose, ar kažkur tai. Nu ką čia tai vienas, ką čia vadovai pasakysi arba vados. Tai ką čia dabar, kaip ten kiti verslai tai dar. Tai ką čia karšia? Ir tada, kai visi kažia, dėl ko aš iš pradėjau, kad labai liūna, kad normalizuojamas yra tas toksai amoralus tiek elgesys iš politikų, pasaulio lyderių ir taip toliau. Tai tampa norma iš mūsų. Didžiausių kompanijos, stinklų ir tai toliau, kurie yra nu blogai, yra blogai ar tai, ką tu darai duosi savo vaikui, ar tau yra ok, aš ten garbiau žmogų, dabar žiūriu, kad jis dirba kompaniją, kurduoda rūkalus ir juos promotina. Ir aš žinau, kokio patsu tokio priklausomybę daug metų reiškia skovo ir panašy tai aš nežinau, man neokai, kad tu ten neįdirbti. A žinau, kad tusi profas, bet tu įnį ten dirbti padėti tam, kad mano vaikas paskui rakytų. Tu lygiai taip pat kaip socialinių tinkų kurieji ir vadovai, jie neleidžia savo vaikam naudotis. Bet jie kuriu kitiems, kuriuos sužlukdo gyvenimus reiškis. Tai ar tavo darbas tai, kad tu darai ir tu prisidė prie to, ar tai padeda visuomenį ar atkenkia, ar tai yra gerai, ar tai yra blogai. Ir čia yra labai nepatogus klausim kiekvienam. Ir mes saugę kažkaip tai sugiam su savo susitarti. Piratavimas. Tai yra mūsų didžiausias skausmas mūsų versle, kinia reiškia, filmus vartoja neįtikėtinį kiekį piratavim. Ir visiem yra čia truputė. Ir to mes maitinam rūsus. I rūsų vis ateina, visas tas įvaldoma reias per rūsų susijusius verslus. Ir tai yra neįtikėtinai skaičiai. Ir kiekvienas mūsų, tas moraliai pasirinkimai mūsų kiekvienai kasdienai dalykai. Mes galim prisidėti. Dabar yra kompanijos, didelias kompanijos. Mės džiaugimės, bet ar jos tai daro ir ką jų verslas darė labai daug nešvarių dalykų ir labai liūna dėl to. Yra dalykų, kurie nuostabosi. Reikia tuos pavyzdžius rodyti, kad ten nežinau. Vintai vodovai ryškės Steigio fondą palaiko nepriklausomą žmonių nuostabu. Nuostabu daugiau tokių įicivo. Bet kiti dalykai sakau, tai yra būti liudina ir bet kažkaip noriu įikikėt, kad galim takeisti ir ypatingai, kuo aš džiaugiuosi ir kas mankūrė vilti, tai yra naja karta. Jiems yra daug svarbiau klimato kaita, jiems yra svarbiau moraliniai pasirinkimai, jiems yra svarbu. Ir tik tai kaip jų nesugadinti ir nenormalizuoti, kaip neintegruoti tą, kaip sako Ruginto Argurko principas. Ateina šviši geras Sagurkas, dieigai tas tiklain susraugintis ir seita tasintų. Kaip juos išsaugoti ir jų tą požiūrį, kurį turi nokvaije atėjusi, kad jisai būtų geresnis.

SPEAKER_02 1:10:23

Rodyt filmas?

SPEAKER_00 1:10:25

Vienas iš būdo yra rodi filmas. Labai gaila, kad mums trūksų, man atrodė, kad mums trūks, bet šiuo metu kai vyko kultūros protesta, aš matau, kiek mes turim nuostabių šviesių intelektualių ir vertybiškai stiprių žmonių, ir kaip mes galim duoti jam įrankius, duoti jam visą įmanoma suporta. Mes dabar katina kultūros finansavimus gyvybai, bet yra tik tai silbinimas mūsų ginybas. Ir tai jeigu valstybė nesugeba to suvokti, balsuokai užos, kuriam bus svarba kultūra, kuriam nebus ta kultūros ministerija, ten išviso, ką jums bandado kompromituoti, kad jie tik tai įmačiam tai gyvena iš to. Bet tada verslai, tai aš apetavę natį, tai kas jums svarbu? Svarbu kultūra arba čia tik palaikit, duokit tiem, kurie kalba, kurie stovi už Lietuvos pagrindas yra duokitiem. Tegų jie daro. Jeigu įskikit sportininkais, augdykit, duokit jauniem talintam, ugdykit mokslu, investuokit mokslą, duokit švietimui, duokit lyderiam, kurie ten dirba neformaliam ūkimui, kurie dirba su vaikais, nežinau, medicinai. Nori palaikyti, norit palaikyti Sgančius ar kažkus. Palaikit duokit ten, kad tas būtų kažkokio tai to va. Man atrodo labai trūksta, jeigu tas atsirastų, kažkoks ir ta galima sukurti trendą tokį. Kai tai būtų trendas, kad tai būtų va čia tai įsikėtas, va tu įsikėtas, nes tu vaikiai ir tai tuos užauginai tuos žmonės tu palaikėjų ir jie pažieka, kokios dalykus įkūrė. Ir kaip jie džiūgina ir sugau tų sričių gali būti muzika, gali būti bet kurių kultūrą, gali būti sporas, gali būti medicinas.

SPEAKER_02 1:12:39

Mai manžai labai patiko, kaip tu pasakyti apie balsavimą kalbėdamas. Káš vienas pakysiu, man atrodo, čia tikrai esmenis dalykas, kad būtų vienas gali pradėti uždavęs kažkokį organizacijų, kur to netinka kultūra uždavęs kažkokį ne patogų klausimą, jeigu tau kažkas jų tik, kad yra ne taip, kaip turėtų būti pasakyti, kaip jaučiuosi, pasakyti, ką matau. Net kartais nieko nereikia atsiraytojų sankovės simti ir daryti, užtenka tiesiog vieno žinzno, kad kažkas taikitas išgirstų tavo bejonę ir surėmės pačius turės. Tai vieną dieną.

SPEAKER_00 1:13:17

Kiekvieną dieną. Bet vienoji grupėje, kurie teko dalyvauti prieš tai buvusį grupiai, reiškia buvo labai elgesys toks susirinko grupę, atsirado reiškės verslininku ir iš verslo žmonių. Atsirado keli pajatai, kurie uždavo betoną, pradėjo seksistinius bairius mėtėti, tokius rodyt kokios čia kietas ir panašiai ir partai įrodyt savo kažkokia tai galios pinsius. Kiti tiesiog sėdėjo ir jam buvo, gal jie buvo turingesnį ir galvo, kad reikia patilėti, nes nu čia ką tu čia darys. Ilgainiui tampa grupės, reiškia atsiranda dar kitai prisideda, nes irgi nori būti prekėto į buriel. Ir jų baiai tokie anekdotai, kažkokie tokia ir visą santykiis toksia yra. Ir kita grupė, kažkas atsistovė pasakė kita sita, ne. Mum šitas nebuvo čia niakta, čia nebuvoi. Ir net to pačiu pradžioj uždai toką, kad tai pasnus čia nebus. Ir man čia nėra oki. Ir ta ta grupė švy, bendrauja, jau atvirumas yra visai kitas pažiamų, nebuja būti pažiamėję perki, jie dalinasi, džiaugasi švy žodžiu juokės ir panašiai. Tai tas nutinka kiekviena organizacija, kaipam kompanijai, kiekvieno, kur tu naisi, draugų buurelių ir dar kažku, jeigu mes nusprendžiam, kad man patilėti yra ok, ir mes leidžiam, tada tiek ir užauga. Ir diktatori užauga ne dėl to, kad jis tūkusi dėl to, kad jiems leidžia užti. Ir jeigu mes nesileisim kiekvienam tokiam jaustis patogį. Nevardinsiu ten politikų, kuriuos aš prasilengamas palangoj sakau, kad fū smirda čia. Nes aš nenoriu kad jis jaustų patogį škindamas mums galvų, kengdamas mums mūsų vaikams, mūsų visuomenį ir mūsų šalį. Tai tai nėra mandagų. Tai yra kultūringa, tai nėra, ir aš nesiečiau tą dary mūsų gerai, bet aš kažkur tai tikiu, kad o kaip kitai daryti, jeigu mesada mandagėjai ir kultūringai, jie nuhašino demokratiją. Jiebiškai naudojasi. Tai juos reikėjo iščiopti nuo pat pradžių pasakyti, kas yra ir užbrėžė tas ripas. Tai čia kiekvienas galim balsuoti. Ir kiekvienas galim prisidėti prie to, kad būtų geresnė aplinkka darbe, kad man nebūtų panašiai, tai norėtuski tai būtu.

SPEAKER_02 1:16:19

Dieką labai už laiką skirtą. Mradėjom na kino apie vadovavimą pakalbėjom ir baigė tomo dar dideliam įdėjom, apie ką pradžiuo sakyti, kad yra svarbu, tas idėjos pastavinas svarbu jos įgyvendinti ir realizuoti tai aš nuosidžių linkiu tau, kad sektusi naujų projektai, sektusi tas idės įgyvendintam, kad lietuva būtų dar geresnė ne tik per ką, ką tu nuveikti didžiulį darbą, bet ir per kitas tavo idėjas. Tai čia tau labai pat skyrį laiko. Aš turi tau dovanų savo išleistą knygą apie personalo valdymą, personalą vadov kelių lengvum, tai čia yra personalo žmonių storijos ir mano pamastinė apie tai, kaip lengvumo gyvenime turėtų daugiau, tai gal kažką rasi mūsų ir naudingo.

SPEAKER_00 1:17:14

Tai gražus simbolis lengvumo, tai visiem to lengvum ir ačiū už galimybę turbūt pasisakyti išgirstam, tai galbūt aš galvo lygiai tai, ką minėjau, turbūt vienas pasakymas vienoj kompanijoje, kitoj kompanijoje, gal kažkam suikin, gal kažkam tai surezonuos, gal kažkas narės pratęsti pokalbį. Tai o gal kažkas jums ir suregos. Tai mažais žingsniukais, bet kiekvienas jeigu kažką tai navęs, tai ir manau, kad ačių ir tau labai, kad tu darai, tai yra irgi maži didelė žingsnį, kažką tai daryti gero kitiem, tai ačių ir tau.

SPEAKER_02 1:18:04

Diekalai. Ir atsveikinu šį laidą šį sezono yra paskutinė. Dėkui, kad klausote, žiūrėt, augyinčius pokalbius susijau, nes galite visus, kurie jau šį sezoną sufilmuoti ir anksnyys metais sufilmuoti ir rasti tiek YouTube, tiek Spotify platformose, tai tuo nespėjo peržiūrėkit per vasarą. Ir pabį dar noriu patio stabė irdviai spriamikos studijai, kurit susirinkti su draugais su savo komando klistės kliuką. Tai dražiaus masaros ir.